Subsidijos būstui: viskas, ką reikia žinoti apie valstybės paramą įsigijimui ir nuomai
Savo namų turėjimas ar tinkamos gyvenamosios vietos užsitikrinimas yra vienas pamatinių gerovės veiksnių. Tačiau sparčiai kintanti nekilnojamojo turto rinka ir finansiniai iššūkiai dažnam gyventojui tampa kliūtimi. Siekiant padėti asmenims ir šeimoms, Lietuvoje veikia kompleksinė paramos sistema. Šiame straipsnyje apžvelgsime aktualiausias galimybes, kokios subsidijos būstui gali būti suteikiamos, kaip veikia nuomos kompensacijos bei kokie yra taikomi reikalavimai, kuriuos privalote atitikti, norėdami pasinaudoti valstybės pagalba.
Pagrindinės valstybės paramos būstui rūšys
Lietuvos Respublikos įstatymai numato dvi pagrindines paramos kryptis: paramą būstui įsigyti ir paramą būstui išsinuomoti. Kiekviena iš jų skirta skirtingoms socialinėms grupėms ir sprendžia skirtingas problemas.
Parama būstui įsigyti apima:
- Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus (su tiesioginėmis subsidijomis daliai kredito padengti).
- Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas.
Parama būstui išsinuomoti apima:
- Teisę į socialinio būsto nuomą.
- Būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją rinkoje nuomojamam būstui.
Subsidijos būstui: ar visi gali pretenduoti?
Subsidijos būstui nėra prieinamos visiems be išimties – tai tikslinė parama, skirta tiems, kuriems savarankiškai įsigyti būstą yra sunkiausia. Pagrindiniai kriterijai remiasi asmens ar šeimos turtine padėtimi bei faktu, ar tai yra pirmasis būstas.
Teisę į paramą turi asmenys, kurie Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba jų turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Taip pat parama teikiama, jei turimas plotas vienam šeimos nariui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų, arba jei šeimoje yra neįgalusis, kurio poreikiams turimas būstas nėra pritaikytas.
Svarbu paminėti, kad asmens deklaruotas turtas ir gautos metinės pajamos negali viršyti nustatytų ribų, kurios kasmet yra indeksuojamos.
Valstybės subsidijų būstui dydžiai
Vienas patraukliausių paramos elementų – subsidija, skirta pradiniam įnašui arba daliai kredito padengti. Subsidijos būstui dydis tiesiogiai priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinio statuso:
| Kategorija | Subsidijos dydis |
| Jaunos šeimos, neauginančios vaikų | 15 % kredito sumos |
| Jaunos šeimos, auginančios 1 vaiką | 20 % kredito sumos |
| Jaunos šeimos, auginančios 2 vaikus | 25 % kredito sumos |
| Šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų | 30 % kredito sumos |
| Neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų | 30 % kredito sumos |
| Vieniši tėvai (globėjai), auginantys vaikus | 30 % kredito sumos |
| Buvę palikti be tėvų globos asmenys (iki 36 m.) | 30 % kredito sumos |
Maksimali kredito suma, kuriai gali būti taikoma subsidija, taip pat yra ribojama: asmeniui be šeimos – iki 53 tūkst. eurų, dviejų ar daugiau asmenų šeimai – iki 87 tūkst. eurų. Jei parama teikiama būsto rekonstrukcijai, maksimali suma siekia 35 tūkst. eurų.
Dauguma subsidijų yra orientuotos būtent į jaunas šeimas, todėl svarbu tiksliai žinoti šią teisinę sąvoką. Pagal galiojančius teisės aktus, jauna šeima laikoma tokia šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas vaiką auginantis tėvas (globėjas) yra iki 36 metų amžiaus.
Svarbu: amžiaus cenzas skaičiuojamas prašymo pateikimo dieną. Tai reiškia, kad bent vienam iš sutuoktinių sulaukus 36-ojo gimtadienio, šeima praranda „jaunos šeimos“ statusą šios paramos rėmuose (išskyrus tam tikras išimtis asmenims, buvusiems be tėvų globos).
Subsidijos būstui nuomoti – išeitis neturintiems santaupų
Ne kiekviena šeima yra pasiruošusi prisiimti ilgalaikius kreditinius įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybė siūlo nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Tai mechanizmas, kai asmuo pats susiranda būstą nuomos rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos kainos.
Svarbu: teisę į šią kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurių turtas ir pajamos neviršija nustatytų dydžių ir kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto (arba jis neatitinka ploto/ kokybės reikalavimų).
Be to, norint gauti šią kompensaciją, būtina įvykdyti kelias sąlygas:
- Sutarties registravimas. Nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip vieneriems metams ir privalomai įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Registrų centre).
- Plotas. Nuomojamas būstas turi būti tinkamas – standartiškai vienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. m naudingo ploto.
*Jei šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), minimalaus ploto reikalavimas didėja – turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m vienam asmeniui. - Deklaracija. Asmuo turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje prašo paramos.
Tai puikus įrankis jauniems specialistams ar šeimoms, kurios laukia eilėje socialiniam būstui gauti, nes gaunant nuomos kompensaciją, vieta eilėje socialiniam būstui išlieka (priklausomai nuo vietos nuostatų).
Socialinis būstas – parama pažeidžiamiausiems
Socialinio būsto nuoma yra skirta asmenims, kurių pajamos yra itin mažos. Pagrindinis skirtumas nuo nuomos kompensacijos – būstas priklauso savivaldybės fondui, o nuomos kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos vertė.
Teisę į socialinį būstą turi asmenys, neturintys jokio nuosavo nekilnojamojo turto Lietuvoje (arba jei turimas būstas yra netinkamas naudoti). Svarbu žinoti, kad socialinio būsto nuomos procesas dažnai trunka ilgiau dėl riboto laisvų būstų skaičiaus, todėl asmenys įrašomi į eilę pagal specialius sąrašus (jaunos šeimos, neįgalieji, gausios šeimos ir kt.).
Subsidijos būstui suteikimo procesas: žingsniai paramos link
Jei išsiaiškinote, jog atitinkate kriterijus ir norite pasinaudoti subsidijomis, procedūra prasideda ne banke, o vietos savivaldoje. Žingsniai link subsidijos gavimo yra šie:
- Prašymo teikimas. Reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
- Pajamų ir turto deklaravimas. Privalote pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus.
- Pažymos gavimas. Savivaldybė, patikrinusi duomenis, išduoda pažymą, patvirtinančią jūsų teisę į paramą.
- Kreipimasis į finansų įstaigą. Su gauta pažyma per 15 dienų turite kreiptis į vieną iš bankų ar kredito unijų, kurios yra pasirašiusios sutartis su valstybe.
Šiuo metu valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia didieji šalies bankai (pavyzdžiui, „Swedbank“, SEB, „Luminor“) bei platus kredito unijų tinklas (Aukštaitijos, Panevėžio, Anykščių ir kt. kredito unijos).
Ar subsidijos būstui turi būti grąžinamos valstybei?
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Svarbu pabrėžti, kad subsidija yra negrąžintina valstybės parama, skirta palengvinti finansinę naštą. Jos nereikia „išmokėti“ atgal dalimis ar grąžinti pasibaigus kredito laikotarpiui.
Tačiau egzistuoja saugiklis, siekiant užtikrinti, kad parama būtų naudojama tikslingai – t. y. šeimos gyvenimui, o ne komercinei naudai:
Jei asmuo ar šeima gautą būstą, už kurį buvo sumokėta subsidija, nusprendžia parduoti ar perleisti kitam asmeniui nepraėjus 10 metų nuo kredito gavimo dienos, gautą subsidiją privaloma grąžinti į valstybės biudžetą.
Pasibaigus šiam 10 metų laikotarpiui, jokie apribojimai nebėra taikomi ir būstu galima disponuoti savo nuožiūra be prievolės grąžinti gautą paramą.
Valstybės politika paramos būstui srityje tampa vis lankstesnė. Subsidijos būstui įsigyti ne tik sumažina pradinio įnašo naštą, bet ir suteikia saugumo jausmą jauniems žmonėms, pradedantiems savarankišką gyvenimą. Tuo tarpu nuomos kompensacijos padeda amortizuoti kylančias nuomos kainas didmiesčiuose.
Svarbiausia – nelaukti, kol jūsų finansinė situacija taps kritinė. Rekomenduojama pasidomėti savo galimybėmis savivaldybėje net jei planuojate pirkti būstą po pusmečio – procesai reikalauja laiko, o kvietimai teikti prašymus subsidijoms būna riboti.
Straipsnis parengtas, remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos oficialiai skelbiama informacija bei galiojančiais LR teisės aktais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
