Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai 90 % savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Atotrūkis nuo natūralios aplinkos tapo viena pagrindinių streso, nuovargio ir kūrybiškumo stokos priežasčių. Atsakymas į šį urbanistinį iššūkį yra biofilinis dizainas – architektūros ir interjero kryptis, kurios tikslas yra atkurti prigimtinį ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Nors daugelis mano, kad tai tiesiog keletas papildomų kambarinių gėlių ant palangės, tikroji šios koncepcijos esmė yra kur kas gilesnė ir apima visą mūsų juslinę patirtį.
Kas iš tiesų yra biofilinis dizainas?
Biofilijos terminas kilo iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „meilę gyvybei“. Interjere tai nėra tik dekoravimo stilius – tai strateginis planavimas, orientuotas į žmogaus sveikatą ir gerovę. Moksliniai tyrimai rodo, kad patalpose, kuriose integruotas biofilinis dizainas, kraujospūdis mažėja, o produktyvumas gali išaugti net 15–20 %. Tai pasiekiama ne per tiesioginį gamtos kopijavimą, o per natūralių ekosistemų principų pritaikymą erdvėje, kurioje gyvename ar dirbame.
Ši koncepcija skirstoma į tris pagrindines sritis:
Ką daryti, jeigu nerandate tinkamo būsto?
Mes suprantame, kaip sunku žmogui surasti poreikius atitinkantį būstą, todėl sukūrėme NT paieškos paslaugą. Mes rasime jums svajonių butą ir suteiksime galimybę rinktis iš nereklamuojamų NT objektų, tokių kurie neskelbiami viešai, o mūsų derybų ekspertai padės jums gauti geriausią kainą! Įvardinkite savo norus.
Ieškoti- gamtos buvimą erdvėje (tiesioginis kontaktas);
- gamtos analogus (netiesioginis ryšys per medžiagas ir formas);
- erdvės prigimtį (kaip mes jaučiamės patalpoje).
Tik supratę šią visumą, galime sukurti namus, kurie ne tik atrodo „žaliai“, bet ir veikia mus raminančiai.
Natūrali šviesa ir dinaminis apšvietimas
Vienas svarbiausių biofilinio dizaino elementų, kurį dažnai pamirštame, yra saulės šviesa. Gamtos ritmai tiesiogiai veikia mūsų cirkadinius ritmus – biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, energiją ir nuotaiką.
Norint įsileisti gamtą į vidų, nepakanka tiesiog turėti langus. Būtina užtikrinti, kad šviesa skverbtųsi kuo giliau į patalpas. Tai galima pasiekti naudojant skaidrias pertvaras, veidrodžius, kurie atspindi natūralią šviesą į tamsesnius kampus, bei atsisakant sunkių, šviesą blokuojančių užuolaidų.
Tačiau biofilinis dizainas žengia žingsnį toliau ir kalba apie dinaminį apšvietimą. Gamtoje šviesa nėra statiška: ji keičiasi nuo vėsios ryto aušros iki auksinio saulėlydžio ir gilios vakaro tamsos. Šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo sistemos leidžia programuoti šviesos temperatūrą namuose taip, kad ji atitiktų natūralią saulės eigą. Tai ne tik vizualiai malonu, bet ir padeda organizmui pasiruošti poilsiui, mažinant mėlynosios šviesos kiekį vakarėjant.
Biofilinis dizainas: gamtos analogai
Kai tiesioginis gamtos integravimas (pavyzdžiui, vandens sienos ar dideli medžiai viduje) yra neįmanomas, pasitelkiami gamtos analogai. Tai medžiagos, spalvos ir formos, kurios mūsų smegenims siunčia signalus apie saugią, natūralią aplinką.
Interjere tai pasireiškia per:
- Autentiškas medžiagas: tikras medis, akmuo, vilna, molis ir oda. Svarbu, kad medžiaga būtų kuo mažiau apdirbta – paliktos medžio rievės, akmens porėtumas ar neapdoroto lino tekstūra leidžia pajusti lytėjimo malonumą, kurio trūksta sintetinėje aplinkoje.
- Biomorfines formas: gamtoje praktiškai nėra stačių kampų ar tobulai tiesių linijų. Biofilinėje erdvėje dominuoja aptakios formos, arkos, ovalai ir fraktaliniai raštai (struktūros, kurios kartojasi skirtingais masteliais, pavyzdžiui, snaigės ar lapo gyslotumas). Tokie elementai vizualiai „suminkština“ interjerą ir mažina pasąmoningą įtampą.
- Spalvų psichologiją: tai ne tik žalia. Tai visos „žemės spalvos“ – nuo smėlio atspalvių iki gilaus miško samanų ar rudens terakotos. Jos kuria stabilumo ir saugumo pojūtį.
Oras, garsas ir kvapas – juslinis dizainas
Tikrasis biofilinis dizainas apeliuoja į visas penkias žmogaus jusles. Mes dažnai fokusuojamės tik į regą, tačiau gamta yra multisensorinė patirtis. Oras, kuriuo kvėpuojame namuose, turi būti ne tik švarus, bet ir „gyvas“. Tai užtikrinama per efektyvų vėdinimą, drėgmės balansą ir netgi specifinius kvapus. Eteriniai aliejai, skleidžiantys pušų, kedrų ar šviežios žolės aromatą, gali akimirksniu pakeisti erdvės suvokimą.
Garsas taip pat atlieka esminį vaidmenį. Miesto triukšmas (automobilių ūžesys, kaimynų balsai) sukelia lėtinį stresą. Biofilinėje aplinkoje šis triukšmas maskuojamas „baltuoju triukšmu“ arba gamtos garsais. Nedidelis kambarinis fontanas su bėgančiu vandeniu ne tik drėkina orą, bet ir savo čiurlenimu kuria ramybės oazę, kuri padeda susikaupti ar medituoti. Tai kur kas efektyvesnis būdas įnešti gamtos pojūtį nei tiesiog nuotrauka su miško vaizdu ant sienos.
Erdvės filosofija: prieglobstis ir perspektyva
Dizaino teoretikai pabrėžia du svarbius erdvės tipus, būdingus mūsų protėvių aplinkai: „prieglobstį“ (angl. refuge) ir „perspektyvą“ (angl. prospect). Evoliucijos eigoje žmogus geriausiai jautėsi tada, kai turėjo saugią vietą pasislėpti (uolą, tankmę), bet kartu galėjo matyti toli į horizontą, kad pastebėtų pavojų ar maistą.
Šiuolaikiniame būste tai įgyvendinama kuriant jaukius, uždarus kampus poilsiui (pavyzdžiui, minkšta niša prie lango ar gilus krėslas su aukštu atlošu) ir kartu išlaikant atviras erdves bei vaizdą į lauką.
Jei jūsų langas žvelgia į betoninę sieną, perspektyvos jausmą galima sukurti per meno kūrinius su gilia erdve ar netinkamų proporcijų vengimą, leidžiant žvilgsniui laisvai keliauti per kambarius. Tai psichologinis komfortas, kuris leidžia jaustis saugiai savo namuose.
Biofilinis dizainas – augalai kaip architektūrinis elementas
Grįžkime prie augalų, bet pažvelkime į juos ne kaip į vazonėlius ant palangės, o kaip į gyvąją architektūrą. Biofilinis dizainas skatina kurti „žaliąsias sienas“ (vertikalius sodus), kurios tampa ne tik akcentu, bet ir natūraliu oro filtru bei garso izoliacija. Augalai turėtų būti išdėstyti grupėmis, sluoksniais, imituojant miško paklotę ar brūzgynus.
Svarbu parinkti rūšis, kurios ne tik gerai atrodo, bet ir aktyviai valo orą (pavyzdžiui, sansevjeros, vėzdūnės ar chlorofitai). Stebint, kaip augalas auga, keičiasi ar net žydi, mes užmezgame ryšį su laiko tėkme ir natūraliais gyvybės ciklais. Tai suteikia ramybę, kurios joks plastikinis ar negyvas daiktas negali pasiūlyti.
Biofilinis dizainas – tai investicija į save
Investicija į biofilinį dizainą yra investicija į jūsų ilgalaikę sveikatą. Tai nėra brangi prabanga – daugumą šių principų galima pritaikyti paprastais sprendimais: atlaisvinant langus, renkantis natūralaus pluošto kilimą, įsigyjant vandens difuzorių ar tiesiog dažniau vėdinant patalpas.
Namai, kuriuose gamta yra ne svečias, o sudėtinė dalis, tampa vieta, kurioje mes ne tik gyvename, bet ir iš tiesų atsistatome.
Šaltiniai:
- https://www.ube.ac.uk/whats-happening/articles/biophilia-examples-built-environment/
- https://thermory.com/blog-and-news/the-six-elements-of-biophilic-design/
- https://www.spacerefinery.com/blog/biophilic-design-101
- https://www.vhba.vic.gov.au/what-is-biophilic-design
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.