A++ reikalavimai: ką svarbu žinoti apie šią energinę klasę? 

Turbūt pritarsite, kad tvarumo siekis tampa vis aktualesnis visose gyvenimo srityse – aktyviai ieškoma išeičių, kaip sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, – aukštos energinės klasės būstai. Dėl šios priežasties, Lietuvoje galioja įstatymas, kuris įpareigoja naujai statomiems pastatams užtikrinti A++ energinio naudingumo klasę.

Nežinote, kas gi ta A++ naudingumo klasė? Domitės, kokie pagrindiniai A++ reikalavimai? O gal norite daugiau sužinoti apie produktus ir technologijas, atitinkančius A++ energinę vertę? Parengėme jums trumpą atmintinę.

A++ klasė: kas tai ir kodėl svarbu taupyti energiją?

Jau įžangoje užsiminėme, kad Lietuvoje galioja įstatymas (įvestas nuo 2021-ųjų), įpareigojantis naujo pastato projekto statybos rangovus užtikrinti, kad objektas atitiktų A++ energinę klasę. Ką tai reiškia? 

Seniau galioję A+ klasės reikalavimai itin didelį dėmesį skyrė pastato medžiagoms, apšiltinimui ir šilumos nuostolių mažinimui. A++ energinė naudingumo klasė iškėlė dar didesnius reikalavimus šiems kriterijams. O esminiu pokyčiu tapo atsinaujinančių išteklių naudojimas. Paprastai tariant, A++ klasė – tai naudingumo klasė, kuriai priklausantys pastatai pasižymi sumažėjusiu energijos poreikiu, o jų eksploatacija yra dar efektyvesnė ir ekonomiškesnė. 

Pagrindinius A++ reikalavimus aptarsime netrukus, vis dėlto, pirmiausia pasvarstykime – kodėl apskritai aktualu taupyti energiją? Argi neužtenka A+ klasės būstų, kurie pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis ir kokybišku sandarumu?

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos sudarytoje atmintinėje „Energiją taupyti verta“ pastebima, jog energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, nes lemia anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, o tai yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis atšilimas. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami, energijos (o taip pat ir savo) išlaidas galime sumažinti net 10 proc. O tai reiškia, kad A++ klasė ne tik prisideda prie planetos išsaugojimo, bet ir, ilgalaikėje perspektyvoje, apsimoka finansiškai. 

Pagrindiniai A++ reikalavimai būstui

Aptarėme A++ energinės klasės apibrėžimą ir išsiaiškinome, jog ji yra neatsiejama nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo. Šią temą paanalizuokime kiek išsamiau ir išsiaiškinkime, kokie yra pagrindiniai A++ reikalavimai būstui? 

Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais.  Pasak reglamento, A++  reikalavimus atitinkantys pastatai – tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui). Apibendrinant, pagrindiniai A++ reikalavimui pastatui yra šie: 

• Daugiau nei 50  proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad tikslui pasiekti gali būti naudojamos vėjo ar saulės elektrinės, geoterminiai šaltiniai, biokuras. 
• Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti). Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją. Rekomenduojama naudoti ir energiją taupančias cirkuliacijos bei karšto vandens tiekimo sistemas. 
• Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc. aukštesni nei A+ energinės klasės pastatuose.
• Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc. didesnis nei A+ klasės būstuose, o ventiliatorių galia 1 m3 oro turi būti mažesnė (A+ pastatuose – 0,55 Wh/m3, A++ būstuose – 0,45 Wh/m3).
• Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti – svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę. Tai gali būti pasiekiama naudojant aukštos kokybės šilumą izoliuojančias medžiagas. 
• Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs – dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija. (o jeigu naudojami užuolaidų ir žaliuzių mechanizmai, jie turėtų būti taupantys energiją).
• Būste turėtų būti įrengtas energiją taupantis apšvietimas (rekomenduojama naudoti energiją taupančias šviestuvo lempas, tokias kaip CFL ar LED).

Tai – pagrindiniai A++ reikalavimai būstui. Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas – pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį. Svarbu suprasti, kad pastato energinę klasę lemia visa visuma – pastato architektūra, efektyvi inžinerija, netgi naudojama buitinė technika.

Produktai ir technologijos, atitinkantys A++ energinės klasės reikalavimus

KTU SAF mokslininkė Jurgita Černeckienė pastebi, kad daugiausiai A++ klasės reikalavimai pokyčių atnešė renkantis pastato šilumos šaltinį. Pasak jos, vieno arba dviejų butų gyvenamiesiems pastatams gan įprastas šilumos šaltinis iki šiol buvo dujinio kuro katilas. Vis dėlto, pasiekti A++ klasės reikalavimų su šiuo šilumos šaltiniu beveik neįmanoma: „<…> Šilumos šaltiniai, kuriuos naudojant galima įgyvendinti A++ klasės reikalavimus, yra biokuro katilai, šilumos siurbliai, šilumos punktai (prijungti prie miesto šilumos tinklų), tam tikrais atvejais – hibridiniai dujinio kuro katilai su šilumos siurbliais“, – teigia ji.

Iliustruokime pavyzdžiu: įsivaizduokime, kad naujos statybos būste nusprendėme įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo arba oras-oras. Kokių rezultatų pasiekiame? Remiantis statistika, anglies dioksido emisijos sumažėja iki 90 proc., energijos sąnaudos iki 80 proc. Netgi komunalinės išlaidos sumažėja iki 40 proc. Tai reiškia, kad nors pirminis finansinis įnašas į šį būsto šildymo būdą nėra itin pigus, ilgalaikėje perspektyvoje jis atsiperka su kaupu. O skaičiai parodo, jog toks būsto apšildymo būdas atitinka A++ keliamus kriterijus.

Norint, jog būstas atitiktų aukščiausią energinę klasę, svarbu pasirūpinti ne tik pastato architektūra bei inžinerija, bet ir mažai energijos eikvojančia buitine technika. 2021-ųjų metų kovo mėnesį Europos Sąjungoje buvo įvestos naujo pavyzdžio energijos efektyvumo etiketės. Jas gavo šios produktų grupės:

• šaldytuvai ir šaldikliai;
• vyno šaldytuvai;
• skalbyklės;
• skalbyklės-džiovyklės;
• indaplovės;
• televizoriai;
• apšvietimo įranga. 

Atnaujintoje skalėje energijos efektyvumas žymimas pakopomis nuo A iki G (A – aukščiausia energinė klasė, G – žemiausia). Tai reiškia, jog atsisakyta lyg tol galiojusio žymėjimo, kuriame matėme kategorijas A+, A++, A++. Šiandien, norėdami įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinę techniką, etiketėje turime ieškoti žymėjimo A. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad aukščiausios energinės klasės buitinė technika įprastai yra brangesnė. Tačiau ji eikvoja daug mažiau elektros energijos, todėl ilgalaikėje perspektyvoje toks pirkinys atsiperka. 

Inovacijos ir ateities perspektyvos

Apibendrinkime pateiktą informaciją: kuo pastato energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo daugiau naudos jis atneša tiek aplinkai, tiek namo savininkui. Kodėl? Toks statinys suvartoja mažiau energijos, o tai reiškia, kad jo eksploatavimo išlaidos yra mažesnės. Žala gamtai – taip pat. Kaip jau minėjome įžangoje, nuo 2021-ųjų metų Lietuvoje galioja įstatymas, įpareigojantis rangovus statyti būstus, atitinkančius A++ klasės reikalavimus. Todėl akivaizdu – ateityje mūsų šalyje tvarių pastatų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, tik daugės. 

Ir tai dar ne viskas: įvairių produktų ir technologijų gamintojai taip pat suinteresuoti rinkai pasiūlyti kuo daugiau tvarios produkcijos. Štai, pavyzdžiui, nuo 2024-ųjų metų kovo 1 d. atsiras pokyčių šaldytuvų kategorijoje – nebeliks žemiausių energinių klasių (F ir G). O tai reiškia, kad rinkoje padaugės taupesnių šaldiklių ir šaldytuvų. Panašūs pokyčiai planuojami ir kitose kategorijose, todėl ilgainiui buitinė technika naudos dar mažiau energijos. Perspektyva aiški – po truputį judame link tvaresnės kasdienybės. 

Informaciniai šaltiniai: 

1. 2021. „KTU mokslininkai apie A++ energetinę klasę: daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių ir geresnės konstrukcijos“: https://ktu.edu/news/ktu-mokslininkai-apie-a-energetine-klase-daugiau-atsinaujinanciu-energijos-saltiniu-ir-geresnes-konstrukcijos/
2. 2022. „A++ energinės klasės būsto privalumai“: https://www.infra.lt/a-energines-klases-busto-privalumai
3. 2023. „A++ klasės namo reikalavimai“: https://sertifikatas24.lt/a-klases-namo-reikalavimai
4. 2023. „Energija, apšvietimas ir akustika: kokie mitai vis dar vyrauja apie A++ klasės namus“: https://sa.lt/energija-apsvietimas-ir-akustika-kokie-mitai-vis-dar-vyrauja-apie-a-klases-namus/
5. 2016. „Įsakymas. Dėl statybos techninio reglamento Str. 2.01.02:2016 PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS patvirtinimo”: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/15767120a80711e68987e8320e9a5185/asr
6. Kuzmickaitė, V. 2020. „A++ energinė klasė – jau nuo 2021 m. Kokie pokyčiai laukia?“: https://sa.lt/a-energine-klase-jau-nuo-2021-m-kokie-pokyciai-laukia/
7. „Energinio efektyvumo klasių A+ ir A++ skirtumai“: https://www.kskompanija.lt/2022/07/05/energinio-efektyvumo-klasiu-skirtumai/
8. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija. „Energiją taupyti verta“: https://enmin.lrv.lt/uploads/enmin/documents/files/Veikla/Veiklos%20sritys/energijos-naudojimo-efektyvumas/Energijos_taupymas.pdf
9. Brange, B.; Nørgård, J. S.; Guldbrandsen, T. 2007: „Turning the appliance market around towards A++“: chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://www.eceee.org/static/media/uploads/site-2/library/conference_proceedings/eceee_Summer_Studies/2007/Panel_1/1.345/paper.pdf